Osmanų prekybos sistema. Osmanų imperija: kilmė, vieta, savybės ir religija


osmanų prekybos sistema

Gintaras Visockas. Ko nepasakė prof. Šarūnas Liekis? Gintaras Visockas, šio komentaro autorius.

Naršymo meniu

Perskaičiau prof. Šarūno Liekio publikacijas dėl padėties Kalnų Karabache. Jos kelia nuostabą. Jos ne tik tendencingos, nes nutyli daug Armėnijai nepalankių faktų. Jos dar ir pavojingos, mat ragina Lietuvą elgtis neteisingai — pripažinti azerbaidžanietišką regioną esant armėnišku. Omenyje turiu LRT. Kai sūnus nutyli tėvo veikalą… Profesorius Šarūnas Liekis. Vytauto Visocko Slaptai.

Mano supratimu, visuomeninio leidinio statusą turintis LRT portalas, skirtingai nei privatūs leidiniai, privalo išklausyti ne tik Armėnijai, bet ir Azerbaidžanui, Turkijai svarbius argumentus. Liekiui tai padaryti daugiau nei paprasta. Tegul ima ir atsiverčia Mokslotyros instituto aisiais metais išleistą prof. Joje rasite atsakymus į visus aštriausius klausimus: kodėl Kalnų Karabachas nėra armėniška teritorija, kaip Rusijos imperija per pastaruosius kelis šimtus metų dirbtinai kėlė tūkstančius armėnų į azerbaidžanietiškas žemes, įskaitant Kalnų Karabachą, kokių osmanų prekybos sistema yra padariusios sukarintos teroristinės Dašnakcutiun, Gnčak, ASALA, Krunk organizacijos, kaip jos talkinusios Maskvai puolant Osmanų imperiją, kaip jos aisiais teriojo nepriklausomybę paskelbusią Azerbaidžano respubliką, kiek tūkstančių azerbaidžaniečių sovietmečiu buvo osmanų prekybos sistema vien iš Jerevano, kas tikrasis kaltininkas dėl skerdynių Sumgaito, Hodžaly miestuose… Istoriko Algimanto Liekio veikalu remiuosi ne todėl, kad jis — daugiau nei 43 monografinio pobūdžio knygų bei daugiau nei tūkstančio mokslinių straipsnių autorius.

Jo veikalą apie sudėtingus armėnų, azerbaidžaniečių, turkų santykius šiandien prisimenu pirmiausia todėl, kad osmanų prekybos sistema — Š. Liekio tėvas. Algimantas Liekis. Tautų kraustymai Kaukaze. Algimanto Liekio veikalas.

Turkijos istorija - Visuotinė lietuvių enciklopedija

Turime unikalią situaciją. Be jokios abejonės, tėvų ir vaikų nuomonės neprivalo būti identiškos. Bet, mano supratimu, dėstydamas savąsias tiesas, pabrėžiu, ne privačiame, o visuomeninį statusą turinčiame leidinyje, prof. Liekis privalėjo bent žodeliu užsiminti, kad jo tėvas, beje, taip pat — profesorius, rėmė Azerbaidžaną ir yra osmanų prekybos sistema savo nuomonę išguldęs minėtoje knygoje. Šitaip pasielgti Š. Liekis galėjo vien iš pagarbos aisiais metais mirusiam Tėvui A.

Taip pasielgti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekaną, Politologijos katedros profesorių įpareigoja elementarus padorumas — bent paminėk, jog egzistuoja kardinaliai priešinga tau labai artimo žmogaus nuomonė. Jei atvirai, Š.

Liekio tekstuose apie konfliktą Pietų Kaukaze neradau nė vienos bent kiek objektyvesnės minties. Neverta nė aušinti burnos ginčijantis. Užsiminsiu tik dėl kelių, labiausiai akis badančių. Kas atsakys už azerbaidžaniečių civilių aukas? Štai prof. Liekis savo tekstuose tvirtina, jog šalys, kurioms svarbus moralumas, privalo ginti civilių teisę į gyvenimą. Pirmyn — ginkime!

Už haremo vartų

Bet gerbkime visų civilių teisę į gyvenimą. Teisę į gyveimą turį ne tik armėnų civiliai. Kodėl pagarbos reikalaujantis Š. Liekis neužsimena apie civilių azerbaidžaniečių žūtis nieko bendro su Kalnų Karabacho konfliktu neturinčiuose Tertero, Bardos, Giandžos miestuose ir jų apylinkėse?

Priminsiu: vien nuo metų rugsėjo osios iki metų spalio 28 dienos imtinai Armėnijos pajėgos apšaudė su Kalnų Karabachu nesusijusius Giandžos, Bardos, Tertero, Agdamo miestus ir šių rajonų kaimus.

Vien per tą mėnesį Azerbaidžane nuo Armėnijos artilerijos žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai civiliai azerbaidžaniečiai buvo sužeisti. Giandža — po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių Armėnijos pajėgos taip pat šaudė į Baku — Tbilisio — Ceyhano ir Baku-Novorosijsko vamzdynus, taikėsi į Mingačevyro hidroelektrinę viena iš didžiausių Pietų Kaukaze: ją sunaikinus, būtų nukentėję apie tūkst.

Užfiksuoti keli atvejai, kai buvo atakuoti Kizio rajono žaliosios naftos ir kondensato eksporto vamzynai.

Sultono merginos buvo tarnaitės

Beje, Kizis nuo dabartinės fronto linijos nutolęs apie km, kiti Armėnijos pajėgų apšaudyti azerbaidžaniečių miestai ir kaimai nuo ginčijamo Kalnų Karabacho nutolę mažiausiai km. Prieš civilius objektus Azerbaidžane taip pat naudotos kasetinės bombos, kurias tarptautinės konvencijos griežtai draudžia. Atkreipkime dėmesį — po šių barbariškų išpuolių Azerbaidžanas elgėsi džentelmeniškai.

Jerevano ir kitų didžiųjų Armėnijos miestų nebombardavo. Azerbaidžaniečiai kovėsi tik dėl teritorijų, kurios jiems priklauso pagal tarpautinę teisę — kovėsi išimtinai dėl Kalnų Karabacho miestų ir gyvenviečių.

Kai nebežinome, kas yra demokratija Ir vis tiek N. Pašinianas vadinamas provakarietišku demokratu! Man regis, po Bardos, Tertero ir Giandžos bombardavimų į šio vyro veiklą derėtų pažvelgti karo nusikaltimus osmanų prekybos osmanų prekybos sistema tarptautinio Hagos tribunolo akimis. Kiekvieną kartą, kai N.

Pašinianas vadinamas demokratišku vyru, šių eilučių autorius gūžčioja iš nuostabos pečiais. Pašinianas, kaip ir jo pirmtakai, man pirmiausia asocijuojasi su barbarais, kurie dvejetainiai variantai geriausia cpa Jungtinių Tautų reikalavimams išvesti armėniškus karinius dalinius iš Kalnų Karabacho.

O gal prof.

Liekis nieko nežinąs apie JT rezoliucijas, įpareigojančias armėnų karius palikti ir Šušą, ir Hankendį, ir visus kitus šio regiono miestus bei gyvenvietes? Kaip drįstama rašyti apie Armėnijos — Azerbaidžano nesutarimus nė vieno sakinio neskiriant JT rezoliucijoms, osmanų prekybos sistema, jog tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą laiko neatskiriama Azerbaidžano teritorija, jog oficiali Lietuvos užsienio politika — gerbianti Azerbaidžano teritorinį vientisumą su Kalnų Karabachu?

„Iliustruotoji istorija“: haremo moterys - Verslo žinios

Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo Nejaugi tikrai svetimas teritorijas užgrobusią valstybę galima laikyti demokratiška, o jos vadovus — demokratais? Antra: šokiruoja Š. Liekis supranta, ką pasakęs? Teisę išsaugoti savas teritorijas turinčios ne visos šalys?

Kur mus nuvestų tokia logika?

Norime dar didesnio pasaulinio chaoso? Kas nutiktų, jei vieną dieną, neduok Dieve, Lietuvą pradėtų geležiniu kumščiu valdyti pats žiauriausias pasaulyje diktatorius? Tokiu atveju lietuviai jau prarastų teisę į Vilniaus ir Klaipėdos kraštus?

Jei, sakykim, Lenkija bus Briuselio apkaltinta antidemokratiškumu, Punsko ir Seinų lietuviai įgaus teisių skelbti nepriklausomybę — bėgti nuo neva antidemokratiškos Varšuvos ir dreifuoti demokratiško Vilniaus pusėn? O jei po keliolikos metų Lenkija vėl taps demokratiška, jai bus leistina susigrąžinti Punską ir Seinus?

Bet gal tuomet etniniai Punsko ir Seinų lietuviai jau nebenorės grįžti po Lenkijos sparneliu? Žodžiu, tai, kokias žaidimo taisykles siūlo Š. Liekis, — sunku suvokti vadovaujantis sveiku protu… Prancūziškas tendencingumas Š. Pirma, nemanau, kad jos buvo jau tokios vangios.

Ypač aršiai ardėsi Prancūzijos prezidentas Emmanunelis Macronas. Bet oficialusis Paryžius, jei norime būti nešališki, neturėtų kištis į šį konfliktą, nes nėra objektyvus.

Vertinti Prancūzijos užsienio politiką ir osmanų prekybos sistema žodeliu neužsiminti apie ten gyvenančią įtakingą armėnų bendruomenę, — vadinasi, sakyti tik pusę tiesos. Lietuviškas tendencingumas Tvirtinti, jog Lietuva, stebėdama įvykius Pietų Kaukaze, elgėsi per daug pasyviai, — vėl tik pusė tiesos. Prisiminkime tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio vos prieš metus surengtą vojažą į Armėniją pirmiau — į Armėniją, tik po to — į Azerbaidžaną.

Prisiminkime, kaip Prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė visai neseniai buvo priėmusi Vilniuje viešėjusią Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žmoną, sumaniusią mums parodyti kažin kokį taikos planą. Taikos planas — sveikintina iniciatyva.

Bet jei esame nešališki, objektyvūs, turėjome klausti Baku ir Ankaros, o kokius taikos planus yra parengusios Azerbaidžano ir Turkijos prezidentų žmonos? Lietuvos prezidentūroje drauge su Armėnijos premjero žmona prie vieno stalo privalėjo sėdėti Turkijos ir Azerbaidžano lyderių antrosios pusės. Tik taip, ir niekaip kitaip. Bet mes išklausėme tik vieną — armėniškąjį — taikos planą.

Osmanų imperija | SLAPTAI

Tiksliau tariant, pasielgėme tendencingai. Lietuvos Mokslų Akademija, neįsileidusi Turkijos ambasadoriaus lydimų turkų istorikų. Prisiminkime, kaip Lietuvos Mokslų Akademijos vadovybė įsileido Armėnijos ambasadorių Tigraną Mikrčianą, atvykusį su Jerevanui palankiais istorikais, o Turkijos istorikus, kuriuos lydėjo Turkijos ambasadorius Gokhanas Turanas, — pravijo šalin.

osmanų prekybos sistema

Ar toks Lietuvos elgesys — demokratiškas, civilizuotas? Kodėl vengiame išgirsti turkiškus argumentus, jei Armėnija tikrai visur ir visada akivaizdžiai teisi? Bijome, kad oficialiojo Jerevano propaganda subliukš kaip pradurtas oro balionas? Liekis savo publikacijose kaip neginčijamą tiesą liudija, esą armėnai šiandien pagrįstai bijo vadinamojo antrojo genocido.

osmanų prekybos sistema

O ar būta genocido aisiais? Tegul Š. Liekis tvirtina, kad buvo nors turkiškų ir azerbaidžanietiškų archyvų jis nestudijavo.

Bet tada tegul bent užsimena, kad dėl ųjų tragedijos esama ir kitokių nuomonių net tarp pačių armėnų. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją opcionų prekybos trumpasis skambutis vienos armėnų tautos genocidu.

  1. Osmanų imperija | harmoningasgyvenimas.lt
  2. Pelnas iš dvejetainių opcionų
  3. OSMANŲ IMPERIJA: KILMĖ, VIETA, SAVYBĖS IR RELIGIJA - MOKSLAS
  4. Dienos prekybos sistemos meksika
  5. Griežta tiesa apie prekybos galimybes
  6. Likvidumo prekybos strategija
  7. Ji egzistavo daugiau nei šešis šimtus metų, kol baigėsi m.
  8. Snr prekybos sistema

Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose.

Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius! Liekio komentaruose daug kliūna šiandieninei Turkijai. Ankara kaltinama bandanti atkurti Osmanų imperiją.

osmanų prekybos sistema

Gal ir taip. Bet kodėl nepripažįstama, kad turkai kelis dešimtmečius beldėsi į Europos Sąjungos duris? Kas beliko į ES šeimą nepriimtiems turkams? Rautis plaukus iš nevilties, nusižeminus dar intensyviau klibinti Briuselio ir Strasbūro kabinetų rankenas? ES atstūmė Turkiją, Turkija puolė ieškoti kitų kelių, kitų išeičių, kitų sąjungininkų. Nematau nieko nusikalstamo, nieko atgamtiško.

Šį straipsnį esu nusiuntęs LRT. Pažiūrėsime, ar publikuos.