Prekybos šunys įvaikinti, Mano įvaikinimo istorija| harmoningasgyvenimas.lt


Be globos likusių vaikų skaičius nemažėja, o įtėvių bei globėjų gretos plečiasi labai pamažu. Gal todėl, jog kaltinant per siaurus biudžetus valstybės ir šeimos pamirštama išsimatuoti, kiek vietos šiems vaikams paskyrėme savo širdyse.

Emigracija į šeimas Kiek ilgai galima jaustis laimingam, įkopus į vieną viršukalnę ir nesidairant kitų? Mūsų šalyje — mažiausiai bent penkerius metus. Būtent tiek laiko kasmet džiūgaujame, kai Lietuvoje įvaikintų vaikų skaičius perkopia šimtuką.

prekybos šunys įvaikinti

Tuo tarpu užsieniečiai šią džiaugsmo suteikiančią kartelę reguliariai įveikia jau aštuonerius metus nuo iųjų. Štai pernai jie įvaikino lietuviai —užpernai — lietuviai — mūsų šalyje be tėvų globos likusius vaikus.

Beje, maždaug jų buvo specialių poreikių. Tikriausiai tai vienintelė emigracija Lietuvoje, kurios stabdyti nekyla rankos. Priešingai — norisi ją paskatinti, kad tik kuo daugiau paliktų vaikų gyventų geriau. Ne, ne užsienyje, o pirmiausia — šeimoje. Susiję straipsniai Nors įvaikinimo skaičiai Lietuvoje ir užsienyje vejasi vienas kitą, deja, to negalima laikyti varžybomis, labiau — komandiniu darbu.

Tikroji pergalė, kurią reikia pasiekti, kur kas didesnė. Daugiau kaip 2 tūkst. Greičiausiai tai viena geriausia akcijų prekybos strategija svarbesnių priežasčių, kodėl tiek nedaug šeimų apsisprendžia tapti įtėviais.

Tiesa, tas prekybos šunys įvaikinti tyrimas parodė, kad nemažai žmonių globėjais ar įtėviais nesiryžta tapti dėl ekonominių priežasčių. Beveik kas penktas suaugęs žmogus globotų vaiką, jei prekybos šunys įvaikinti jo asmeninės, šeimos finansinės galimybės, o kas aštuntas — jei turėtų tinkamas buitines ir gyvenimo sąlygas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir prekybos strategijų svetainė tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės teigimu, tai, jog prekybos šunys įvaikinti valstybei ekonominiu laikotarpiu buvo įvaikinta per šimtą vaikų, rodo, kad sunkmetis neturėjo neigiamos įtakos įvaikinimui Lietuvoje. Priešingai, šiuo laikotarpiu išaugo po du, taip pat vyresnius vaikus įvaikinusių šeimų skaičius.

Tai rodo, kad dalis šeimų apie savo galimybes susidaro klaidingą nuomonę. Dažniausiai — dėl informacijos stokos. Yra vertinama bendra šeimos situacija ir žiūrima, ar ji gali tenkinti pagrindinius vaiko poreikius. Italų visuomenė palaiko Daugiausia lietuvių vaikų įsivaikina italai pernai — 67, o m. Po to — padedanti ir palaikanti bendruomenė, giminės, draugai. Italijos vyriausybei nutarus, kad institucija — ne ta vieta, kur turėtų augti vaikai, prieš penkerius metus šalyje buvo uždaryti visi valstybiniai vaikų globos namai.

Šiandien be tėvų globos likusius vaikus įsivaikina ar globoja šeimos bei šeimų bendruomenės, be to, veikia bendruomeninio tipo struktūros, kuriose kartu su socialiniais darbuotojais, pedagogais gyvena iki dešimties vaikų. Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik vaikams, bet ir savo vaikus auginti teisės netekusiems tėvams. Su jais intensyviai dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, įvairios valstybinės ir savanoriškos organizacijos.

Reprezentatyvi statistika Aktyviai su tokiomis šeimomis dirbama ir Lietuvoje, na, prekybos šunys įvaikinti jau tai mėgstama pabrėžti įvairiose ataskaitose. Štai pernai net 1  vaikų buvo grąžinta tėvams.

Gelbėjimo taisyklės

Palyginti su metais, net vaikais daugiau. Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis įsitikinęs — šia reprezentatyvia statistika savivaldybių vaikų teisių tarnybos bei socialiniai darbuotojai siekia parodyti, kad gerai dirba. Tačiau ar įmanoma per tokį trumpą laiką susitvarkyti gyvenimą? Jeigu šeima susiremontavo butą ir savaitę negėrė, ar tai reiškia, kad ji jau gali vėl gali auginti savo vaikus?

Most Recent News

Neseniai teko vienoje konferencijoje diskutuoti su vaikų teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene. Nelabai sutinku su jos nuomone, kad vaikui geriau gyventi, nors ir su girta, bet vis tiek motina. Kur yra ta riba, kai vaikui jau gana tokio gyvenimo? Ne paslaptis, šiandien paprastai į globos namus vaikas patenka, kai šeimoje jau kas nors būna įvykę: kai tėvai jo neprižiūrėjo, sumušė, marino badu.

Tačiau kodėl vis dar neskubama tam užkirsti kelio? Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui, dirbančiam su rizikos grupės šeimomis, tenka apie 25—30 šeimų.

Taigi sunku tikėtis, kad jos gali prekybos šunys įvaikinti efektyvios pagalbos. Kur kas dažniau — tik priežiūros tiesiogine šio žodžio prasme. Socialiniai darbuotai stebi, ar šeima sugeba pakilti iš savo sunkumų ir ar dar ne laikas iš jos atimti vaikus.

Nepamatuoti lūkesčiai Reguliariai į vaikų globos namus sugrįžta ne tik tariamai savo gyvenimus susitvarkiusių tėvų vaikai, bet ir globotiniai. Liaudaičio teigimu, kiekvienoje savivaldybėje globėjai kasmet atsisako apie 10—15 vaikų.

Vaikas į šeimą taip pat ateina su savo lūkesčiais ir svajonėmis. Nori būti apsuptas meilės, o staiga paaiškėja, kad jį ir pabara, jam tenka ir pasidarbuoti, prižiūrėti namus. Jam neleidžia eiti, kur norisi, bet kada grįžti.

Neseniai Bukovinos Ukraina teisėsaugininkai sulaikė 30 metų Moldovos pilietę, kuri Černovcų srityje ketino parduoti savo devynerių metų dukterį. Byla dėl sienos perėjimo Vienoje Novodneprovsko Černovcų sritis miesto gatvėje milicininkai pastebėjo varganai apsirengusią jauną moterį su vaiku. Paprašė parodyti dokumentus, tačiau moteris jų neturėjo. Ji pasisakė esanti Jekaterina iš Moldovos.

Liaudaitis, pats su žmona prieš devynerius metus į savo šeimą paėmęs ir užauginęs du berniukus. Anūkės Stella ir Naja — didžiausias Algimanto Liaudaičio ir jo žmonos Audronės džiaugsmas, tačiau jų širdyse vietos yra ir kitiems vaikams. Manau, visuomenė dar nėra tam subrendusi. Vilytė pastebi, kad Lietuvoje norima, jog įvaikinti vaikai būtų panašūs į įtėvius. O štai užsienyje sutuoktiniai didžiuojasi būdami įtėviais ir nebijo įsivaikinti net odos spalva besiskiriančių vaikų.

Gyvenimas be vaikų — tuščias Prienų rajone gyvenantys Danguolė ir Kęstas Levai dvynukus Eglę ir Mantą įsivaikino beveik prieš dvylika metų.

KOV 05 aktualijos jonavoszinios. Tai pirmas atvejis Lietuvos įvaikinimo organizavimo istorijoje, kai įtėviai surasti beveik ant pilnametystės slenksčio stovinčiam jaunam žmogui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės teigimu, vyresnio amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams įtėvių šeimas surasti ypač sudėtinga. Taip pat jie išsako įvairių lūkesčių vaiko atžvilgiu — dėl jo socialinės kilmės, sveikatos. Lietuvoje gyvenančios šeimos yra pasirengusios įvaikinti mažo amžiaus tėvų globos netekusius vaikus, turinčius minimalių arba pagydomų sveikatos sutrikimų.

Iš daugiavaikių šeimų kilę sutuoktiniai taip pat svajojo susilaukti daug vaikų. Metai bėgo, bet jų vis nebuvo. Matėme, kad vyro gimtinėje kaimynai, taip pat neturintys vaikų, augino šunis.

prekybos šunys įvaikinti

Kęstas, pats kilęs iš dvynių, taip pat svajojo apie dvynukus. Todėl sutuoktiniai labai apsidžiaugė, kai jiems buvo pasiūlyta dvynukų pora. Įvaikinti sutiko iškart. Šio savo apsisprendimo nepakeitė sužinoję ir keletą ne itin džiugių faktų: Mantui diagnozuota stuburo išvarža, Eglės šešios šeimos atsisakė dėl to, kad jiems ji buvo negraži, o abiem vaikams prirašytos nem akcijų pasirinkimo sandoriai negalios.

Danguolė šypsosi: kokios ten negalios, jeigu šiandien abu vaikai mokosi labai gerais pažymiais.

prekybos šunys įvaikinti

Eglutė galvoja apie medicinos studijas, o klasės seniūnės pavaduotoju išrinktas Mantas norėtų būti mokytoju. Mokė apsiginti Nuo Manto prekybos šunys įvaikinti Eglės tėvai niekada neslėpė tiesos. Papasakojo visą jų praeitį, kad turi vyresnį brolį bei sesę, kurią Eglei internetu pavyko susirasti prieš pat lapkričio pirmąją. Dabar vaikai beveik kasdien bendrauja telefonu. Lyg nujausdami, kad gali sulaukti aplinkinių patyčių, Danguolė ir Kęstas juos taip pat mokė apsiginti.

Dukra įspėjo, kad pasakys mamai ir tėtei.

Berniukas atšovė, kad visai to nebijo, nes ji juk neturi tėvų. Tada Eglė išrėžė jam: ne ta mama, kuri pagimdė ir paliko, o ta, kuri augina. Berniukas, neturėjęs ką į tai atsakyti, tiesiog nuėjo.

Įvaikinimas: tarp lūkesčių ir realybės

Taip pat dukra yra susimušusi su mergaite, kuri vis tyčiodavosi vadindama ją vaikname. Abu dvyniai — lyg vienas pirštas.

Mano meilė visoms šunims, kurios tikrai yra dėvimos ant mano rankovės - mankštos spausdinimo tatuiruotė išryškina mano riešą, o mano gimtadienio dovanos kiekvienais metais, be abejo, susideda iš šunų reikmenų. Aš visą gyvenimą treniravau ir dirbau su gyvūnais, turiu sertifikatą gyvūnų gerovei ir laikau save išsilavinusiu, sąžiningu ir atsakingu gyvūnų mylėtoju. Taigi, kai aš pagaliau buvau pasirengęs priimti savo šunį į mano gyvenimą, praradus mūsų šeimos Jack Russell terjerą, buvau sužavėtas, kad galėčiau eiti per gelbėjimo sistemą. Priimkite, nedarykite parduotuvės, ką tikiu tvirtai. Gražus brindle kūdikis, jis iš karto ištirpino mano širdį, ir aš tiesiog žinojau, kad mes būtume tinkami.

Tiek vaikai, tiek mokytojai jau įsitikino: palies vieną, kitas stos ginti. Nors daugelis baiminasi į vaikų globos namus patekusių vaikų genų, ne jie daugiausia tėvams sukėlė rūpesčių ir nuoskaudų, o aplinkinių požiūris.

Ypač kai mano Mantas yra labai aktyvus ir sugeba iš nieko iškrėsti kokį pokštą, prajuokinti visą klasę.

Pranešti klaidą

Prisimenu, kai vaikai buvo ketvirtokai, mums išėjus į darbą, likdavo vieni namie. Kartą sulaukė grasinančio skambučio, kad vaikų teisių tarnybai paskųs. Tai sužinojusi tiesiai iš darbo lėkiau į tarnybą klausti, ką mums daryti. Skaudžiausia jai, kad tokių grasinimų sulaukė tik dėl to, kad išėjo į darbą. Visai kas kita, jeigu tai būtų įvykę dėl gėrimo. Deja, mūsų šalyje geriantys tėvai pastebimi retai. Matyt, tai kur kas natūralesnis reiškinys nei vaikus įvaikinusi šeima.

Savi nebūtų pranašesni Sutuoktiniai prisipažįsta: dažnai visuomenėje jaučiasi kitokie. Bet kad ir kaip kartais būtų sunku atlaikyti pašaipius žvilgsnius ar psichologinį spaudimą, jeigu reikėtų viską pakartoti, jie nieko nekeistų. Sutuoktiniai nesutinka, kad savi vaikai būtų kažkuo pranašesni. Jam netgi namus paliko, nes iš visų jis vienintelis prižiūrėjo tėvus, nuo lovos nesitraukė. Mums po jį bevaikštinėjant, Mantas paprašė mašinos raktelių, nes kažką pamiršo pasiimti.

Netrukus grįžo ir juos grąžino. Iš prekybos centro jau prekybos šunys įvaikinti link mašinos ir staiga pamatau — už vairo užkišta didžiulė puokštė gėlių ir užrašytas atvirukas.

Stoviu gatvėje ir verkiu, — prisimena Danguolė ir priduria: — Aš labai prekybos šunys įvaikinti savo vaikais.

Žemiau yra pirmoji Zuzias istorija, kurią atsiuntė mūsų klientė

Jie labai geri. Siekia apsaugoti K. Vilytė pastebi, kad dažnai įtėviams kyla dilema: pasakyti mokytojams tiesą, kad vaikas yra prekybos šunys įvaikinti, ar ne. Žinodamas vaiko sunkumus, gali atsižvelgti į juos, ir, bendradarbiaudamas su šeima, padėti juos išspręsti.

Tačiau neišmintingas mokytojas į tokį vaiką dažnai žvelgia su išankstine nuostata — probleminis. Kita vertus, jeigu šeima prekybos šunys įvaikinti tvirtina, kad nieko bloga būti įvaikintam, tačiau sako, jog tai paslaptis, kurios niekam negalima išduoti, vaikas suabejoja, ar tikrai būti įvaikintam yra taip gerai.

Pakeliui į namus, kuriuose jau beveik metai krykštauja guvi trimetė mergytė, sušmėžuoja informaciniai stendai, raginantys įsivaikinti.

Skaitytojų nuotraukos

Graži iniciatyva, padedanti prekybos šunys įvaikinti surasti savo vaikus Vis dėlto Laura ir Giedrius, kurių namuose lankausi, įspėja, kad nenori nei fotografuotis, nei skelbti tikrosios savo pavardės. Ne dėl savęs, o siekdami apsaugoti vaikus: mokyklą lankantį sūnų bei darželinukę dukrą. Visiems šios informacijos teikti tikrai neketiname. Dabar šeimoje auga sūnus, tad prašėme dukrytės, — pasakoja tėveliai ir tvirtina neturėję specifinių pageidavimų.

Savo apsisprendimo nekeitė net sužinoję, kad siūloma mergytė yra metais vyresnė, nei jie norėjo. Su tokiu vardu dukra ir atėjo į mūsų šeimą. Dėl genų nesibaiminome. Juk patys apie savo prosenelius nedaug težinome. Baiminomės tik dėl to, kad dukra gali sirgti psichinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis, kurių negalėsime pagydyti.

Tačiau medikai mus nuramino tvirtindami, kad pakankamai daug paveldimų ligų išryškėja per pirmuosius šešis kūdikio gyvenimo mėnesius. Visi jį mylim, nors ir obelis nugraužė, ir tavo sodintas gėles iškasė.

Moteriškas pasaulis Šeima puikiai prisimena pirmąją Miglelės dieną naujuose namuose. Pirmąją naktį mergytė išmiegojo ramiai, tačiau pirmasis pusmetis nebuvo ramus O štai tėčio bandymai nuraminti dukrą tik dar labiau pravirkdydavo. Ypač artima draugystė užsimezgė tarp brolio ir sesės.

Pirmą kartą Lietuvoje įvaikintas 17-metis

Kurį laiką dar pavydėjęs tėvų dėmesio sesei, šeimoje augantis sūnus nuoširdžiai ėmėsi vyresniojo brolio vaidmens: paskatinti, sudrausminti, padėti Tarsi patvirtindami jų žodžius, klykdami atbėga vaikai. Miglelė užsirita mamai ant kelių ir šelmiškai nusišypso. Supratome, kad labai ilgisi brolio.

prekybos šunys įvaikinti