Lengvumas – keistas žodis ir daug rečiau mūsų aptariamas nei sureikšminimas, įtampa, nerimas, kaltė ar gėdą. Bet būtent jis yra geras įrankis siekiant kurti balansą ir harmoniją mūsų gyvenime. Užtat šiandien prisėdau ir surašiau šešis būdus, kurie padėtų susikurti lengvumą kasdienybėje.
Susimąstyti, apie lengvumą kasdienybėje paskatino savaitgalis, per kurį visu kūnu pajutau, kaip vienas žodis, staigus poelgis ar netikėtas įvykis gali stipriai pakeisti mūsų būsenas ir pojūčius kūne. Štai vieną akimirką gali būti atsipalaidavęs, o po telefono skambučio jau gali svaidytis žaibais į kitą. Prieš kelias minutes dar juokeisi iš kito pasakojamų, o išgirdęs vieną, stipriai paliečiantį žodį, jauti kaip ašaros bėga skruostais.
Antrojoje pastraipoje aprašiau kraštutines istorijas, kurios sukelia įtampą mūsų kūne. Bet panaši įtampa kyla tuomet, kai ramiai gurkšnojant arbatą ryte pastebime, jog jau vėluojame. Ta pati įtampa kyla klausant malonios muzikos, kai stovi prie raudono šviesoforo signalo ir išgirsti, kaip kažkas tau už nugaros signalizuoja.
Įtampa kyla ir kai pargriūna vaikas… kai nusprendi laikytis naujo mitybos plano… kai kažkas neatvyksta į darbinį susitikimą… kai antroji pusė vėluoja grįžti iš darbo… kai artėja tavo gimtadienis… kai turi sumokėti visas sąskaitas… kai…
Galėčiau vardinti ir vardinti. Įdomiausiai, kad vieni vis tiek sugeba išlikti ramūs, o kiti po kiekvieno „kai…“ tampa vis irzlesni ir vis labiau zirziantys, kaip tos musės, kurios neleidžia miegoti, kai labiausiai norisi miego.
Kuo mes tapsime – ramybės kūrėjais ar zirziančiomis būtybėmis priklauso nuo mūsų gebėjimo sureikšminti kilusius sunkumus. Arba, kitaip tariant, kiek mumyse yra lengvumo. Kiek mes gebame į viską pažvelgti su paprastumu, žaismingumu ir lengvumu?
Tad nedelsiam ir keliaujam prie šešių žingsnių, kaip susikurti lengvumą kasdienybėje.
Kas jei tai tik nuotykis?
Buvo, kad skundeisi, jog kasdienybė – nuobodi? Kad kasdien tas pats: darbas – namai – darbas? O dabar į kiekvieną „kai…“, kuris kelia įtampą pažvelk kaip į nuotykį. Pagalvok, ką apie artėjantį gimtadienį, neapmokėtas sąskaitas, vėlavimą ar neįvykusį susitikimą pasakytų Hekulberis Finas ar Karlsonas. „Nieko tokio“, „bus smagu“, „puiki proga pasitaisyti“, „turėjau laiko sau“, „o kam nepasitaiko“ – kartais šios frazės turėtų atsirasti vietoj „kaltas“, „gėda“, „atsiprašau“, „kas dabar bus“. Nei pasakoje „Dangus griūva“, nei realybėje pasaulis nesugriuvo. Jis kasdien yra tik gražesnis, ypač jei jame atrandame nuotykius. Kokį nuotykį patyrei šiandien?
O jei tai būtų žaidimas?
Jei į nuolat besikartojančioms konfliktinėms ar įtampą keliančioms situacijoms pabandytume pritaikyti mums žinomo žaidimo taisykles (ar sukurtume savo), kas nutiktų? Kartą nuolat besiklausydama tų pačių draugės istorijų apie sudėtingus santykius su antrąja puse, uždaviau jai klausimą: o koks bus prizas, jei kažkuris iš jūsų laimės? Kokių taisyklių negalima pažeisti? Ką turės padaryti pralaimėjęs? Įdomiausia buvo tai, kad draugė ėmė atsakinėti į šiuos klausimus, įtampa kilusi dėl konflikto nuslūgo, o mes dviese toliau fantazuodamos apie žaidimą smagiai pasijuokėme. Tai kokį žaidimą jūsų gyvenimas primena?
Kokia muzika nuramina/atpalaiduoja/suteikia jėgų?
Mano silpnybė – muzika ir savęs niekaip negalėčiau pavadinti melomane. Bet dievinu šokius ir puikiai žinau, kaip jie atpalaiduoja. Aš dažniausiai šoku, kai noriu nurimti, susikaupti, užsimotyvuoti. Tam irgi reikia muzikos. Užtat aš turiu keletą dainų, kurios yra mane sąraše, kai nenoriu pasiduoti įtampai, neramumui, bet noriu pajusti energijos antplūdį. Išduosiu tik tiek, kad jame yra Latino muzika su Shakira, Enrique Iglesijus, Prince Royse ir nuolat besišypsančiu Carlos Vives. Kas tavo muzikos grojaraštyje pakelia tau nuotaiką?
Gal įmanoma apie šią „kai“ situaciją sukurti anekdotą?
Anekdotų aš nemėgstu ir žinau kodėl – nes esu rimtuolė, kuri mėgsta sureikšminti jausmus ir išgyvenimus. Gerai, galiu jau sakyti, kad buvau, nes vesdama seminarus ir mokymus pastebėjau, kaip gera yra pasijuokti iš situacijų, kurios išmuša iš vėžių, apsunkina kasdienybę, parodo mūsų silpnybes. Įdomiausia, kad pasijuokus, kasdienybėje vėl galima atrasti lengvumą. Užtat ne kartą juokavau apie savo santykius su tėvais, savo jaudulį atsistojus prieš auditoriją (kurį, beje, dažnai išduoda nerangus ir į jokius choreografijos rėmus netelpantis šokis), siekį būti mokytoja ar pačius keisčiausius pasimatymus. Taip atsirasdavo kitos ryšys tarp manęs ir pašnekovo. Rodos, toks tikras ir nesuvaidintas.
O dabar metas sunkiajai artilerijai – scenarijaus kūrimui!
Šis punktas yra skirtas visiems, kurie šiandien jau šimtąjį kartą galvoja „o jei…“. Esi linkęs tai daryti? Vadinasi, esi scenarijų su bloga pabaiga mėgėjas. Gal net dievini siaubo filmus? Aš jų nemėgstu. Ne, blogųjų scenarijų esu tiek prikūrusi, kad stebiuosi, kodėl iki šiol nesu tarp geriausių Holivudo režisierių. Ai, supratau! Nes Holivudas mėgsta scerarijus su gera pabaiga. Ir Tau nuo šiandien siūlau imti ir patreniruoti savo smegenis. Imti ir sukurti kuo daugiau gerųjų scenarijų kiekvienai kasdienybėje situacijai. Gal filmai taps realybe?
Kada paskutinį kartą dėvėjai rožinius akinius?
Man šimtą kartų sakė: “Nusiimk rožinius akinius”. Daug kartų bandė įkrėsti proto, nors niekada nesijaučiau, kad man jo trūko. Būtent tai, kad esu optimistė iki kaulų smegenų mane gelbėjo ne kartą. Ir ne vienas draugas sakė, kad tik aš gebu taip sunkumuose įžvelgti prasmę, galimybes ir naudą. Gal tik aš? Bet kviečiu ir jus pabandyti. Bent kartą. Ir būtinai lauksiu žinučių su pasidalinimais, kaip sekėsi 😉
Štai ir įveikėme šešis žingsnius. Toliau bus tik lengviau. Nes kiekvieno iš šių žingsnių tikslas – pažadinti kūrėja savyje. Nes lengvumas – tai drąsa kurti gyvenimą su džiaugsmu ir meile. To ir linkiu Tau šiandien.
O plačiau, apie tai, kaip susikurti lengvumą kasdienybėje, aptariame online seminarų cikle „Lengvu žingsniu per gyvenimą”. Drauge tyrinėjame, mokomės, siekiame save pažinti ir kurti harminingą gyvenimą.
Parašykite komentarą