Pamenu, per praėjusias šv. Vėlykas buvau pasakiusi sau, kad nustosiu vartoti cukrų ir labai mandagiai atsisakiau torto. Tačiau, vietoj to, kad būčiau sulaukusi palaikymo, prie stalo sėdėjusi ne viena teta mane įtikinėjo, kad suvalgyčiau nors mažą torto gabalėlį. Juk nusipelniau! Atkakliai atsisakinėjau, ko viena teta netekusi kantrybės, ėmė ir įdėjo į lėkštę didžiausią torto gabalą. Tuomet išsižadėjau pažadų sau ir suvalgiau tą torto gabalą. Po to visą dieną vaikščiojau su lengvai jaučiamu kartėliu ne tik burnoje.
Dirbdama psichologe dažnai girdžiu istorijas, kaip žmonės ilgus metus kankino save su dietomis, yra nepatenkinti savo kūnu ir nusivylę savo mitybos įpročiais. Dažnai jie gėdijasi apie tai kam nors pasakoti, nes bijo būti nesuprasti. Taip ir gyvena daugybe metų su paslaptimi, kuri slegia ir kartais veda prie daugybės psichikos susirgimų. Norisi, kad nustotume gėdytis ir pradėtume vienas kitą palaikyti bei mokytis priimti save tokie, kokie esame. Užtat kviečiu ir Tave pasidalinti sava istorija. Noriu, kad drauge pradėtume judėjimą, kurio metu geriau pažintume stebėdami savo mitybos įpročius ir išmoktume mylėti save.
Savo istorijomis gali dalintis el. paštu: info@harmoningasgyvenimas.lt
P.S. Šiam judėjimui įkvėpė LRT portalo „Atradimai” laida „Nematomi valgymo sutrikimai” ir podcastas „Tuščios lėkštės sindromas„