Šiame pasaulyje mes mėgstame kraštutinumus. Visą savaitę atsidavusiai dirbę, savaitgaliais taip pat atsidavusiai ilsimės. Savo kasdienybėje ieškome arba vien pozityvių, arba juodomis spalvomis nuspalvintų istorijų. Kiekvieną darbą siekiame atlikti arba labai gerai, arba geriau jau iš viso jo nebandyti atlikti.
Rodos, išnyko mokėjimas per gyvenimą keliauti žingsnelis po žingsnelio ir supratimas, kad kiekvienoje dienoje yra daugiau nei dvi spalvos. Būtent tas polinkis į kraštutinumus pagrobia iš mūsų ne tik jausmų spalvas, bet ir ramybę. O drauge su ramybe iš gyvenimo pasitraukia ir harmonija.
Harmonija, kuri sugebėtų nuraminti mintis.
Harmonija, kuri padėtų išgirsti savo širdį.
Harmonija, kuri atskleistų paslaptis, slypinčias kūne.
Harmonija, kuri mokytų klausytis vienas kito.
Harmonija, kuri padėtų eiti tikruoju savo keliu.
Dėl to ir atsirado šis puslapis ir labai norisi, kad jis Tau ir Man būtų: