AURELIJA ANANJEVAITĖ
Prieš metus, pradėjusi kalbėti apie emocinį valgymą, savo santykį su maistu ir kūnu, net nenutuokiau, kiek sulauksiu palaikymo, pamokymo ir kritikos. Labiausiai veikė ir įstrigo būtent pamokymai. Štai ir šį savaitgalį sulaukiau net kelių žinučių, kuriose buvo aiškiai išdėstyta, kokios yra mano tikrosios problemos, kaip aš iš tiesų nesaugiai šiame pasaulyje jaučiuosi ir net duoti nurodymai, kaip visas savo problemas galiu išspręsti.
Sutrikau ir jaučiausi paveikta tiek, kad iki penktos valandos ryto niekaip negalėjau užmigti. Galvoje sukosi mintys: „ištrinti Instagramą ir Facebook‘ą“, „nustoti dalintis savo patirtimi“, „gal keisti profesiją“. Labiausiai trikdė ne tai, kas buvo parašyta. Greičiau pribloškė, nuo ko šias žinutes gavau. Žmonių – kuriuos labiau laikiau mokytojais nei žmonėmis, kurie bando išmušti pagrindą iš po kojų.
Va, ir gavau pirmą pamoką – nieko neaukštink ir nesudievink, nes sumenkinsi save. Štai įrodymas, kad viduje ilgai prieštaravau K. Antarovos parašytai tiesai: „Kiek šviesi jėga moko kiekvieną žmogų suprasti, kad viskas yra jame, kad jis – nepriklausomas ir absoliučiai laisvas savo gyvenimo kūrėjas, tiek tamsieji stengiasi įteigti kiekvienam, kad jis silpnas ir nepajėgus be pagalbos ir globos, kas tik ir galės atverti duris į sėkmę, turtus, šlovę ir pagarbą.“ Ir tamsa čia nėra visi pragaro gyventojai, greičiau tai vienas ir didžiausias kipšas gyvenantis mumyse – Ego. Kuriam ir aš nuolankiai tarnavau išaukštindama kitus kaip geresnius išminčius, mokytojus ar vedlius.
Užtat perskaičiusi žinutes jaučiau nusivylimą, pasipiktinimą, sumišimą. Tuo pačiu didžiavausi savimi, nes nei vieno iš tų jausmų neraminau kibirėliu ledų, pakeliu traškučių ar skaniais sušiais. Šis patyrimas man tapo įkvėpimu susimąstyti apie tai, kas yra tikras mokytojas man. Paskatino pagalvoti apie tai, kaip kritiniu ar filtruojančiu žvilgsniu pažvelgti į kiekvieną, kuris pažada mane kažko naujo išmokyti. Net sudariau sąrašą, kuriuo šiandien ir noriu pasidalinti.
- Tikras mokytojas išlaukia, kada mokinys yra pasiruošęs mokytis.
- Tikras mokytojas nepavydi mokiniui talento, net jei jo nuomone, jis turi daugiau nei pats.
- Tikras mokytojas įkvepia ir paragina savo pavyzdžiu, bet neprimeta savos tiesos.
- Tikras mokytojas leidžią klysti ir nebando apsaugoti nuo skausmo.
- Tikras mokytojas supranta, kad kiekvienas turi nueiti savo kelią, nes tik tokiu būdu taps vis labiau savarankiškesnis ir sąmoningesnis.
- Tikras mokytojas kuria lygiaverčius ir pagarba pagrįstus santykius su mokiniu.
- Tikras mokytojas yra šalia, mokinys jaučia jo buvimą, bet neskubina.
- Tikras mokytojas vadovaujasi vertybėmis, kurios augina, o ne kelia baimę ir nepasitikėjimą.
- Tikras mokytojas pasikliauja savo mokiniu ir žino, kad bet kada gali tapti jo mokiniu.
- Tikras mokytojas priima mokinio nuomonę ir nebandys įrodyti, kad jo tiesa yra teisesnė.
- Gal turi ką pridėti?…
O pabaigai noriu prisipažinti, kai buvau studentė ir aš turėjau didžiulį troškimą kitus mokyti, kaip gyventi geriau. Labai gerai mačiau kitų šapus, bet savojo rąsto taip ir nemačiau. Iš išorės atrodo, kad norėjau padėti, bet tiesa ta, kad tokiu būdu norėjau pasijausti stipresnė. Bet stipriausia tapau tuomet, kai kasdien pradėjau mokytis būti vis labiau nuogesnė prieš save. Tad nuraminsiu, nieko netrinsiu, dar daugiau dalinsiuosi. Nes taip sako mano širdis.
Žinau, bus kam patiks, bus kam ir nepatiks. Bet kiekviena patirtis tiks stiprins, nes mes patys esame sau tikriausi ir nepakeičiami mokytojai.
P.S. Žmonėms, įkvėpusiam šiam tekstui esu dėkinga, nes buvo proga atsiskleisti mano stiprybei ir tvirtumui. Čia pasitvirtino tiesa, kurią sakau klientams: „nežinai, kokie slapti, gerai pažįstami ar net skaudinantys iki šaknų mokytojai ims ir išmokys tave naujos pamokos“.
Parašykite komentarą