Paleisti nuoskaudas: kaip ir kodėl?

Užduoti klausimą: “kaip paleisti nuoskaudas?” paskatino šį savaitgalį nugirstas pokalbis, kai tėtis bendraudamas telefonu, pašnekovo atisprašinėjo kas antrame sakinyje. Vėliau jo paklausiau: “kodėl tiek daug atsiprašinėjai?”. O jis atsakė – “nes gal keliu kitam žmogui sunkumų?”. Ši situacija man iliustravo tą nuolat patiriamą gėdą, kai bijome kitą apsunkinti, nes patys jaučiames nepakankamai geri.

Aišku, mus kartais dėl baimės apsunkinti kitą, užvaldo ir kaltė, kuri pasireiškia mintimis: “nenoriu nieko įskaudinti”, “o jei įžeisiu kitą”, “kas bus, jei ne taip pasakysiu”. Tačiau dauguma iš mūsų pamirštame, kad ta baimė apsunkinti kitą kyla iš ankstesnių patirčių. Šios patirtys susiformavo, nes mes įsitikinome, kad tik atsiprašinėdami, rūpindamiesi kitų jausmais ar nutylėdami savo nuomonę – išgyvensime.

Bet suaugus galėjome pradėti pastebėti, kad šie ar kiti išgyvenimo mechanizmai mums pradėjo maišyti. Galbūt pradėjote dažniau gūžtis iš baimės? Gal atsirado didžiulis noras viskam prieštarauti? Gal šlykštitės aplinkinių poelgiais? O gal ima pyktis, nes aplink matote daug neteisybės?

Visi šie jausmai kilo iš to, kad savo viduje estate sukaupę įvairiausių nuoskaudų iš santykių su aplinkiniais ir pasauliu. Būtent jos jus stabdo, varžo, gąsdina, iš naujo nuvilia. Tad, jei jau perskaitei iki čia, manau metas jas paleisti.

Kaip tas nuoskaudas paleisti? Pirmiausiai imk ir užrašyk situaciją ar epizodą iš savo gyvenimo, kuri prisiminus iki šiol sukyla skausmas, nemalonūs prisiminimai ir išgyvenimai.

1. Surašyk visus jausmus, kuriuos kelia ši situacija

Gal tu jauti pyktį mamai, kad ji skyrė per mažai dėmesio tau? Gal jauti nusivylimą savo seneliams, nes jie viena žadėjo, o kitą dare? Gal tau liūdna, kad taip ir neišsipildė tavo svajonė? O gal jauti ir liūdesį, ir nusivylimą, ir susierzinimą, ir kaltę, dėl to, kad žlugo tavo paskutiniai santykiai? Surašyk visus jausmus, kuriuos jauti ir leisk sau kelias minutes pabūti. Tik kelias minutes, ne dienas, savaites, mėnesius. Nes tokiu atveju tai vėl bus užstrigimas.

2. Užfiksuok viską, kas tave apibūdina šiandien

Gal stengiesi būti geras tėtis ar mama? Gal stengiesi visada tęsėti duotus pažadus? Gal nustojai svajoti? Gal bijai pradėti naujus santykius? Užrašyk viską, kuo tu tapai ir esi bei kaip elgiesi dėl praeityje patirtų išgyvenimų. Šiuo atveju svarbiausia būti nuoširdžiu su savimi. Gali būti nelengva, bet juk tu stengiesi dėl savęs 😉

Siekiant paleisti nuoskaudas, svarbu išmokti ir atleisti sau ir kitiems, kartais net visam pasauliui. Man atleidimas susideda iš dviejų žingsnių:

3. Pamilk savo priešą/skriaudiką

Pabandyk suprasti: kodėl mama negalėjo skirti tau pakankamai dėmesio? Kodėl seneliams sunku buvo tęsėti savo pažadus? Kodėl man baisu, kad svajonės taps realybe? Kas lėmė, kad paskutiniuose santykiuose jauteisi nesuprastas antrosios pusės? Pabandyk ne teisinti, ne analizuoti kito poelgius ar gyvenimą, o tiesiog įžvelgti istoriją jų poelgiuose. Tuomet gali užgimti meilė, kuri atskleis, kad kitą myliu tiek pat, kiek myliu save. Ir išmokęs atleisti kitam, tu išmoksti dar labiau pamilti save.

4. Padėkok už visas gautas patirtis

Gal gali padėkoti mamai, kad ji skatino tave būti savarankišku? Gal gali padėkoti seneliams už pamokas, kaip svarbu tęsėti duotus pažadus? Gal gali padėkoti sau už priminimą, kad nepakanka svajoti, reikia ir veikti? Gal gali buvusiai antrajai pusei padėkoti už paskatinimą dar geriau pažinti save? Šiuo žingsniu noriu paskatinti visus suprasti, kad kiekvienoje situacijoje yra dvi pusės. Iš vienos pusės situacija kelia daug nemalonių jausmų, bet kitoje pusėje yra svarbios pamokos, kurias svarbu pastebėti, priimti ir išmokti.

Štai ir prižingsniavome prie paskutinio ir, mano nuomone, paties svarbiausio žingsnio, padedančio paleisti nuoskaudas. Jei sunku vargti su visais penkiais, rekomenduoju bent jau ties juo rimtai pasidarbuoti:

5. Atrask naudą savo nuoskaudoje

Šioje vietoje jau svarbu pagalvoti ne apie vieną naudą, surašyk bent penkias. O dar geriau būtų, jei užrašytum visas dvidešimt. Štai jei kalbėtume apie mamą ir kad ji skyrė per mažai dėmesio, naudos galėtų būti šios: artimesnis ryšys su broliu ar seserimi, geri kulinariniai sugebėjimai, gebėjimas pastovėti už save, mokėjimas leisti laisvalaikį įvairiapusiškai ir pan. Taip gali padaryti su bet kuria pasirinkta situacija 😉

Pražingsniavus šiuos žingsnius, mane aplankė įžvalga, kad kartais nuoskaudų paleidimą apsunkina mūsų polinkis sureikšminti save ir savo patirtis. Mes dažnai galvojame, kad kažko nusipelnėme ir kažko nenusipelnėme. Būtent tai mus paskatina kartais jaustis aukomis, o kitiems suteikti skriaudėjų vaidmenis.

Bet tiesa yra paprasta, visi mes žmonės, kurie klystame ir savo gyvenime darome tai, ką galime geriausio.

O jei nori daugiau sužinoti apie paleidimą, rekomenduoju pasidomėti perskaityti D. R. Hawkins knygą “Paleidimas”.

Tikiuosi, kad šis įrašas buvau tau naudingas. Jei nori pasidalinti savo atradimais, įžvalgomis, mielais lauksiu tavo laiško el. paštu info@harmoningas gyvenimas, Instagram’e arba Facebook’e.